grankšėti

grankšė́ti, gránkši (gránkšia), -ė́jo intr. 1. gramšėti, grumšėti, girkšėti: Prievakary girdėjos grankšė́jo melnyčia Jnšk. Ką tu teip grankši (triaukši dantimis)? Ps. Kumelė kad gránkši dantim, net man per dantis eina Ut. Ko čia gránkši kaip arklys rydamas sausus dobilus? Km. Arklys įbėgo avižų laukan, tai grankšė́jo ir grankšė́jo visą dieną Sv. Padaviau arkliui avižų, tai ir grankšė̃s per naktį Ml. Ko čia gránkši kaip ir mažas? Km. | refl.: Man kažkas gerklė[je] gránkšiasi Ps. 2. džergžti, cypti, važiuojant rogėmis per gruodą: Kai važiuojant rogėm gruodą užkabina, tai, sako, gránkši Dkk. \ grankšėti; sugrankšėti